Katės garsėja gebėjimu slėpti savo ligą ir sveikatos problemas, todėl šeimininkams kartais gali būti sunku suprasti, ar katės elgesys rodo jos sveikatos sutrikimus. Nors laukinėms katėms, gyvenančioms gamtoje, slėpti savo ligos požymius yra naudinga siekiant neparodyti savo silpnumo ir netapti lengvu plėšrūnų grobiu, naminių kačių ir jų šeimininkų atveju taip nėra. Todėl dažniausiai apie savo katės sveikatos sutrikimus sužinoma tada, kai problema tampa rimta.
Tačiau nebūtina būti veterinarijos gydytoju, kad galėtume atpažinti savo katės sveikatos negalavimų požymius. O išmokus juos pastebėti anksti, galima greičiau ir efektyviau užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams, pagerinti gyvūno savijautą ir prailginti gyvenimo trukmę. Todėl siūlome daugiau sužinoti apie dažniausius požymius, kurie gali rodyti, kad jūsų katė serga.
Dažnai pasitaikantys kačių ligų požymiai
Su savo kate jūs praleidžiate daugiau laiko, nei veterinarijos gydytojas, pas kurį kartas nuo karto apsilankote su savo augintine, todėl jūs turite geriausias sąlygas ir galimybes stebėti savo katės elgseną, jos pokyčius ir laiku pastebėti pirmuosius ligų simptomus.
1. Išvaizdos pokyčiai
Kai katės prastai jaučiasi, jos mažiau rūpinasi savimi, nei įprastai. Todėl keletas iš požymių, kurie rodo, kad jūsų katė ėmė prasčiau prižiūrėti savo kailį, yra riebus ir netvarkingai atrodantis kailis, dažniau susiformuojančios sąvėlos ir padidėjęs pleiskanojimas.
2. Fiziniai pokyčiai
Jei katė ima šlubčioti arba pastebite, kad jai sunkiau šokinėti, tai gali būti sužeidimo arba tokių ligų, kaip artritas, požymiai. Tokiais atvejais, jei gyvūnas turi gerą apetitą ir nėra asmenybės pokyčių, tai nereiškia, kad katė nejaučia skausmo arba neturi rimtų fizinių negalavimų. Apie sveikatos pokyčius gali rodyti ir kūprinimasis, grakštumą praradę judesiai, neįprastas galvos pakreipimas ar katei nebūdingas uodegos laikymas.
3. Asmenybės pokyčiai
Katės asmenybės pokyčiai gali būti natūrali jos branda – ypač, kai katė sensta. Tačiau jei iki šiol draugiška, savimi pasitikinti ir meili katė staiga tapo nelaiminga, baikšti, sumišusi, agresyvi ar prasčiau orientuojasi aplinkoje, tai gali rodyti apie jos sveikatos sutrikimus.
4. Padidėjusi vokalizacija
Jei iki tol visiškai tylia buvusi katė ima dažniau ir garsiau kniaukti, tai gali rodyti, kad ji turi sveikatos problemų (pvz., skrandžio sutrikimų, skausmo, neurologinių problemų ir kt.) – ypač, jei padidėjusi vokalizacija trunka ilgiau nei 24-36 valandas.
5. Išskyros iš akių ar nosies
Išskyros iš akių ar nosies gali rodyti apie viršutinių kvėpavimo takų infekciją (pvz., kačių rinotracheitą), kačių Herpes virusą ar kitas problemas. Dėl to katė gali nustoti ėsti, prasčiau jaustis ar turėti kitokių negalavimų. Be to, nuo sergančios katės gali užsikrėsti ir kitos namuose esančios katės, todėl esant tokiems simptomams reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
6. Kvėpavimo pokyčiai
Jei pastebite, kad pagreitėjo katės kvėpavimas, atsirado dusulys, švokštimas ar trūkčiojantis kvėpavimas, tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Dažnai tokiais atvejais yra pastebimas ir padidėjęs sėslumas bei fizinio aktyvumo sumažėjimas.
7. Sumažėjusi socializacija ir aktyvumas
Jei katė, kuri buvo labai aktyvi ir bendraujanti, pradeda daugiau nei įprastai miegoti, nuolat guli ir nebenori bendrauti, tai gali rodyti apie jos sveikatos pokyčius. Dažniausiai bendravimo ir didesnio aktyvumo katės vengia tada, kai blogai jaučiasi, todėl šių elgsenos pokyčių nevertėtų ignoruoti.
8. Blogas burnos kvapas
Blogas burnos kvapas (halitozė) gali rodyti apie katės dantų problemas, tokias kaip dantų skausmas ar periodonto ligos. Taip pat reikėtų stebėti, ar nekraujuoja katės dantenos ir nepažeista katės gleivinė. Jei katė serga burnos infekcija, burnoje esančios bakterijos kenkia visam organizmui, todėl ilgainiui gali atsirasti ir širdies, inkstų ar kepenų problemų.
9. Padidėjęs apetitas
Padidėjusio katės apetito taip pat nereikėtų ignoruoti, ypač, jei gyvūnas yra vyresnio amžiaus, tačiau ir jaunesnėms katėms tai taip pat gali būti sveikatos problemos požymis. Tai gali būti hipertiroidizmas, kuris dažniausiai kamuoja vidutinio ir vyresnio amžiaus kates, taip pat uždegiminės žarnyno ligos ar diabeto požymis. Ir net jei tokiomis ligomis katė neserga, padidėjęs apetitas gali skatinti persivalgymą ir nutukimą, todėl tokiais atvejais reikėtų apsilankyti pas veterinarijos gydytoją.
10. Padidėjęs troškulys
Paprastai katės nelaka vandens tokiu dažnumu ir tokiais kiekiais, kaip šunys. Todėl, jei pastebite, kad katės vandens indelis labai greitai ištuštėja ir katė nuolatos ieško papildomų vandens šaltinių, tai gali rodyti padidėjusį troškulį, kuris dažnai yra endokrininės sistemos sutrikimų, tokių kaip skydliaukės hipertirozė, diabetas arba inkstų ligos, požymis.
11. Apetito sumažėjimas
Nors retkarčiais sutrikusi skrandžio veikla, dėl kurios katė praranda apetitą, yra normalus dalykas, tačiau, jei gyvūnas ilgiau nei 24 valandas atsisako ėsti, tai turėtų kelti susirūpinimą kiekvienam katės šeimininkui. Apetito sumažėjimas arba visiškas atsisakymas ėsti gali būti įvairių sveikatos sutrikimų simptomas – pradedant dantų problemomis ar burnos infekcija ir baigiant kvėpavimo takų ligomis, svetimkūnio prarijimu, vėžiu ar kitomis rimtomis sveikatos problemomis.
12. Svorio pokyčiai
Net ir kelių kilogramų praradimas gali rodyti apie rimtas katės sveikatos problemas, tiek susijusias su dantimis, tiek vidaus ligomis. Jei pastebite, kad katės svoris sumažėjo, stebėkite, kaip ji ėda, laka vandenį ir naudojasi kačių tualetu. Nors staigus svorio kritimas yra svarbesnis trumpuoju laikotarpiu, nereikia ignoruoti ir svorio prieaugio, kuris yra kenksmingas ilguoju laikotarpiu. Todėl reikia stebėti katės svorį ir prireikus apsilankyti pas veterinarijos gydytoją.
13. Dažnas vėmimas
Retkarčiais pasitaikantis vėmimas nėra neįprastas, nes katė gali vemti dėl plaukų gniužulų ar dėl naujo ir jai netinkančio maisto. Tačiau jei vėmimas yra dažnas, išvemtas turinys yra neįprastos išvaizdos, jame yra kraujo ir jis tęsiasi dvi ar daugiau dienų, tai gali būti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip infekcijos, žarnyno užsikimšimas, kepenų ligos ar net vėžys, požymis. Be to, tokiais atvejais padidėja gyvūno dehidratacijos rizika, todėl būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką.
14. Dažnas viduriavimas
Dažnas viduriavimas gali ne tik sukelti gyvūno dehidrataciją, jį išsekinti ir sukelti žarnyno uždegimą. Tai taip pat gali liudyti apie žarnyne esančius parazitus, nesaikingą mitybą ar įvairias kitas problemas. Todėl jei katė ėmė dažnai viduriuoti, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.
15. Šlapinimosi pokyčiai
Jei pastebimi katės šlapinimosi dažnumo arba kiekio pokyčiai, katė nori šlapintis, tačiau jai nepavyksta, arba šlapime atsiranda kraujo pėdsakų, tai gali rodyti šlapimo takų infekciją, šlapimo pūslės akmenligę ar inkstų ligas. Tokiu atveju būtina nedelsiant katę parodyti veterinarui.
Atsakingai rūpinkitės savo katės sveikata
Kaip savo katės šeimininkai jūs privalote tinkamai pasirūpinti jos sveikata ir gerove. Jei pastebite gyvūno išvaizdos ar elgesio pokyčių arba jus vis dažniau aplanko nuojauta, kad katės sveikatai yra kilęs pavojus, rekomenduojama suplanuoti vizitą pas veterinarijos gydytoją – juk atsargumo nebūna per daug. Ir net jei katė jaučiasi ir atrodo gerai, reguliarus profilaktinis katės sveikatos patikrinimas yra būtinas, jei norite, kad jūsų katė gyventų pilnavertį, produktyvų, sveiką ir laimingą gyvenimą.